Örlagarķkt eista

Loksins, loksins hefur žaš komist į hreint,

aš Hitler kallinn var bara meš eitt lķtiš eista.

Vķst koma tķšindi žessi sorglega seint,

en samt er įgętt aš fį nś loks gįtuna leysta.

                          Ragnar Arnalds

 

 


mbl.is Hitler var meš eitt eista
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reynt aš lauma ófrišareldi ķ ašgeršapakka rķkisstjórnar

Žaš vekur furšu aš į ögurstundu žegar forsętisrįšherra reynir aš skapa samstöšu um skyndiašgeršir til aš afstżra frekari bankakreppu hér į landi hefur framkvęmdastjóri ASĶ reynt manna įkafast aš smygla ESB-ašild inn ķ ašgeršapakkann og efna žannig til ófrišar um óskylt mįl sem kljśfa myndi alla flokka. Viš žurfum samstöšu en ekki sundrungu į žessum seinustu og verstu tķmum.

            Įkvöršun um ESB-ašild kęmi aš engu gagni ķ žeim erfišleikum sem viš stöndum frammi fyrir. Enn sķšur žurfum viš į žvķ aš halda aš krónan sé hrópuš nišur meira en oršiš er žótt hśn hafi falliš mikiš ķ žvķ gerningavešri sem rķkir žessar vikurnar. Žaš er sannarlega ekkert einsdęmi aš gengi myntar viškomandi lands falli óvęnt og verulega žegar rķki lendir ķ erfišleikum. Ekki vęru margar myntir eftir ķ heiminum ef allar žęr myntir sem lent hafa ķ miklu gengisfalli hefšu óšara veriš afskrifašar sem ónżtar.

            Žeir sem vilja taka upp evru verša lķka aš skilja aš af hįlfu ESB er žaš ófrįvķkjanlegt skilyrši til upptöku evrunnar aš sś mynt sem fyrir er ķ landinu sé ķ góšu jafnvęgi. Veršbólga žarf um nokkurt skeiš aš hafa veriš meš žvķ lęgsta sem žekkist ķ ESB eša innan viš 1,5% meiri en ķ žeim žremur löndum žar sem hśn er lęgst og sams konar regla gildir um vaxtastigiš. Žessum skilyršum hefur veriš framfylgt śt ķ ęsar gagnvart nżjum ašildarrķkjum og žess vegna eru ašeins 15 ašildarrķki af 27 meš evru. Ef menn vilja skipta um gjaldmišil į nęstu įrum žį vęri evran aš žessu leyti óheppilegasta myntin sem völ vęri į fyrir Ķslendinga.

            Žaš er žvķ sama hvort viš viljum ganga ķ ESB eša erum andvķg žvķ: meginverkefni okkar allra į nęstu įrum er aš skapa stöšugleika og endurheimta traust į ķslensku krónunni. Žaš er varla unnt aš hugsa sér neitt heimskulegra en aš tilkynna heiminum į žessari stundu aš viš höfum gefist upp į krónunni og ętlum aš taka upp evru eftir 5-10 įr. Žvķ aš aušvitaš myndi žaš taka minnst 5 įr, jafnvel 10 – 15 įr, aš taka upp evru, jafnvel žótt žaš vęri įkvešiš žegar ķ dag.

            Flest skilyršin til upptöku evru höfum viš aldrei eša sįrasjaldan uppfyllt og viš höfum aldrei uppfyllt öll skilyršin samtķmis. Įstęšan er einfaldlega sś aš viš höfum įtt erfišara meš žaš en ašrar žjóšir aš halda nišri veršbólgu. Žessu veldur sį feiknakraftur og athafnasemi sem löngum hefur einkennt ķslenskt efnahagslķf meš stöšugri hęttu į ofženslu. Til aš halda ženslunni og veršbólgunni nišri höfum žvķ neyšst til aš vera meš hįa vexti. Ef viš settum vextina nišur į žann botn sem dżpstur er ķ ESB, eins og annaš skilyršiš fyrir upptöku evru kvešur į um, žį ryki veršbólgan snarlega langt upp fyrir veršbólgumörkin sem okkur yršu sett. Af žessar įstęšu yrši feikilega erfitt fyrir Ķslendinga aš uppfylla bęši žessi stķfu skilyrši samtķmis.

          Lķklega vęri eina rįšiš til aš svo geti oršiš aš skapa hér svipaš įstand ķ atvinnumįlum og lengi hefur rķkt innan ESB, ž.e. stórfellt atvinnuleysi ķ langan tķma. Er žaš įstandiš sem framkvęmdastjóri ASĶ er aš heimta aš kallaš verši yfir landsmenn?

                                                                    Grein Ragnars Arnalds ķ Morgunblašinu 6. okt. 2008


Evra ķ skiptum fyrir 200 mķlna aušlind?

Margir trśa žvķ aš viš Ķslendingar komumst ekki undan ESB-ašild vegna žess hve fljótandi gengi krónunnar sveiflast mikiš į ólgusjó erlendra markaša. En vilja menn fórna 200 mķlna landhelgi og margskonar fullveldisréttindum til aš fį stöšugra gengi? Ég er sannfęršur um aš landsmenn samžykkja aldrei ķ žjóšaratkvęši aš erlend rķki fįi śrslitavald yfir fiskimišum landsmanna, vald sem ķ ešli sķnu er ķgildi eignarréttar og nęr yfir hafsvęši sem er sjö sinnum stęrra en landiš sjįlft.

Mikiš var gert śr nżlegri skošanakönnun Fréttablašsins og hśn tślkuš sem stušningur landsmanna viš ESB-ašild žótt spurningin vęri bęši lošin og leišandi. Ķ september s.l. var nišurstašan hjį sama blaši hins vegar žveröfug: 56% voru andvķg žvķ aš skipta śt krónu fyrir evru og 51 % andvķg ašild. Skošanakannanir um ESB-ašild sveiflast upp og nišur og ķ žetta sinn hafši gengisfall krónunnar mikil įhrif. Alžjóšlegir markašir veršfelldu krónuna vegna vandręša stóru ķslensku bankanna sem erlendir keppinautar geršu aš skotmarki og stimplušu sem risa į braušfótum vegna žess hve mjög žeir hafa žanist śt į fįum įrum.

En bankarnir rétta brįtt śr kśtnum og gengi krónunnar nęr aftur jafnvęgi. Žótt of lįgt gengi valdi erfišleikum er alltof hįtt gengi hįlfu verra; žaš veldur stöšnun og atvinnuleysi žegar til lengri tķma er litiš. Viš getum hrósaš happi mešan efnahagslķfiš er ekki gikkfast ķ ofurhįu gengi evrunnar sem einmitt nś er stóra vandamįliš į evrusvęšinu.

Hįtt vaxtastig į Ķslandi er önnur helsta röksemdin fyrir ESB-ašild. Hįu vextirnir eru helsta tęki kerfisins ķ barįttu viš ofženslu og veršbólguhįska. Sumir ESB-sinnar snśa reyndar vaxtaumręšunni į hvolf og fullyrša aš sjįlfstęš peningastefna sé einskis virši žvķ aš hįir stżrivextir hafi engin įhrif. Žaš eru miklar żkjur enda vęri žį ekki kvartaš svo mjög yfir hįu vaxtastigi. Og sannarlega vęri gott aš vera laus viš hįu vextina. En žį žarf aš finna önnur śrręši ķ staš stżrivaxta Sešlabankans og skapa stöšugleika meš žvķ aš hafa hemil į stórframkvęmdum sem setja allt į annan endann. Hitt er aftur į móti hlęgileg ögrun viš heilbrigša skynsemi aš nefna evruna sem bjargvętt ķ glķmunni viš veršbólgu. Augljóst er aš į undanförnu žensluskeiši hefšu evruvextir verkaš hér į landi sem olķa į veršbólgueldinn. Engir hefšu komiš jafn illa śt śr žvķ og launafólk. Sambland af alltof hįu gengi evrunnar og lįgum vöxtum kann aš viršast girnilegur réttur viš fyrstu sżn, en er ķ ešli sķnu skašlegasta mixtśra sem unnt vęri aš gefa efnahagslķfi okkar eins og sakir standa og hefši valdiš óšaveršbólgu en sķšar stórfelldu atvinnuleysi žegar efnahagslķfiš hefši fest sig ķ sjįlfheldunni.

Spurningin er žį: eru landsmenn oršnir svo žreyttir į fljótandi gengi krónunnar og mešfylgjandi gengisflökti aš ekki verši hjį žvķ komist aš breyta til?  Ef svo er mętti aš sjįlfsögšu taka aftur upp fast gengi sem sveiflast innan vissra marka mišaš viš mešalgengi nokkurra helstu mynta, svo sem evru, dollars og punds eins og var fyrir fįum įrum. En hitt aš fórna yfirrįšum yfir fiskimišunum til aš geta tekiš upp evru er aš fara śr öskunni ķ eldinn. Žį vęri žó skįrra aš taka upp gjaldmišil rķkis sem ekki heimtar 200 mķlna landhelgina ķ kaupbęti.  

En talsmenn ESB-ašildar skauta alltaf létt framhjį landhelgismįlinu og fullyrša blįkalt aš Ķslendingar fengju undanžįgur ķ sjįvarśtvegsmįlum. Žeir benda einkum į undanžįgu sem Danir fengu varšandi sumarbśstaši śtlendinga į vesturströnd Jótlands! Er žar ekki nokkuš ólķku saman aš jafna? Vissulega finnast dęmi um undanžįgur sem ašildarrķki hafa fengiš frį meginreglum ESB. En ęšstu rįšamenn ESB hafa margsagt ķ višręšum viš ķslensk stjórnvöld aš Ķslendingar geti aldrei undanžegiš 200 mķlna landhelgi sķna; žaš myndi skapa fordęmi fyrir ašrar žjóšir, t.d. Breta sem haft hafa uppi sömu kröfu.

Margir hallast aš inngöngu ķ ESB vegna žess hve mörg Evrópurķki hafa gengiš žį götu; ešlilegast sé aš fylgja straumnum. En menn verša aš įtta sig į aš innganga ķ ESB er langtum óhagstęšari fyrir Ķslendinga en ašrar žjóšir. Ķ engu Evrópurķki vegur śtflutningur sjįvarafurša eins žungt og hér į landi eša um 38% (2007) en um leiš er fiskurinn eina aušlindin sem ESB hefur beinlķnis lagt undir sķna stjórn. Į įrlegum rįšherrafundi ESB eru įkvaršanir teknar um nżtingu sameiginlegra fiskimiša og er sį fundur oft nefndur "nótt hinna löngu hnķfa". Žar hefšu okkar menn 3 atkvęši af um 350.

Vel mį vera aš rįšherrar annarra rķkja sżni Ķslendingum sanngirni og taki tillit til žess aš viš höfum setiš einir aš fiskimišum okkar undanfarna įratugi. En eftir aš viš hefšum framselt žeim réttinn til aš rįša yfir fiskimišunum hefšum viš enga tryggingu fyrir žvķ aš viš yršum ekki órétti beittir. Um žessar mundir er veriš aš leggja lokahönd į stjórnarskrįrsįttmįla ESB og žar er endanlega geirneglt aš ESB hafi śrslitavald (exclusive competence) į sviši nżtingar sjįvaraušlinda. Ljóst er aš žessari meginreglu yrši ekki haggaš ķ ašildarvišręšum.


Ragnar Arnalds: Minnkandi įhrif smįrķkja ķ ESB

Sagt hefur veriš aš žjóšir sem įnetjast samrunaferli ESB lendi strax ķ žeim vķtahring aš žęr eru lįtnar kjósa aftur og aftur ķ žjóšaratkvęšagreišslum ef nišurstöšurnar falla ekki aš įformum forvķgismanna ESB. Žetta hafa Noršmenn, Danir og Ķrar margreynt. En ef nišurstašan er jįkvęš er aldrei kosiš aftur. Frakkar og Hollendingar felldu fyrirhugaša stjórnarskrį ESB ķ žjóšaratkvęši og vitaš var meš vissu aš sama myndi gerast ķ Bretlandi. Lausn leištoga ESB liggur nś fyrir: žeir hafa komiš sér saman um nżjan samning meš efnislega hlišstęšu innihaldi en ķ nżjum umbśšum og undir nżju nafni. Ķ staš žess aš lįta kjósa upp į nżtt, eins og gamla ašferšin var, žį ętla žeir af ótta viš kjósendur aš hundsa įlit almennings meš öllu og sleppa žjóšaratkvęši um nżja samninginn nema hjį žvķ verši alls ekki komist. Stóraukiš fullveldisafsal ašildarrķkja ESB veršur žvingaš fram įn žess aš leita eftir vilja ķbśanna.Nś kynni einhver lesandinn aš halda aš hér sé ekki rétt frį skżrt og nżi samningurinn sé einfaldlega annars ešlis. Ég vil žvķ vitna til ummęla Valery Giscard d’Estaing, fyrrv. forseta Frakka, oršum mķnum til stašfestingar, en hann hafši yfirumsjón meš gerš stjórnarskrįrdraganna. Hann sagši blįtt įfram į Evrópužinginu 17. jślķ s.l: “Innihaldiš er žaš sama og ķ stjórnarskrįnni sem hafnaš var, en forminu hefur veriš breytt śr lęsilegri stjórnarskrį og yfir ķ tvö óskiljanleg drög aš millirķkjasamningum.“Nś um helgina lék mér forvitni į aš fį aš vita hvort įkvęšiš um śrslitayfirrįš ESB yfir lķfrķki sjįvar viš strendur ašildarrķkja meš sameiginlegri yfirstjórn fiskveišimįla vęri inni ķ Lissabon-samningnum. Ekki reyndist aušsótt aš fį botn ķ žaš mįl. Ķ staš samhangandi texta eru nś settir fram 14 millirķkjasamningar og texti žeirra er ekki samhangandi heldur ķ formi oršalagsbreytinga į samningum sem įšur hafa veriš samžykktir. Žvķ žarf aš bera saman mörg skjöl til aš botn fįist ķ samhengiš.Textinn um śrslitayfirrįš ESB yfir 200 mķlna lögsögu ašildarrķkjanna var įšur aš finna ķ gr. I.13 ķ stjórnarskrįnni en er nś oršréttur eins og hann var žar ķ einum af nżju samningnum undir fyrirsögninni B. Specific Amendments 19) Title I Article 3 (d): "The Union shall have exclusive competence to establish competition rules within the internal market, and in the following areas . . . the conservation of marine biological resources under the common fisheries policy. " Žetta er mikilvęgt fyrir Ķslendinga aš vita. Vafalaust munu žeir seint sętta sig viš aš śrslitaįkvaršanir um nżtingu fiskistofnanna innan 200 mķlna lögsögunnar verši teknar ķ rįherrarįši ESB į įrlegum nęturfundum sem mešal innanbśšarmanna žar į bę nefnast: “nótt hinna löngu hnķfa” en žar myndi Ķsland hafa innan viš 1 % atkvęša.En hver er svo skżringin į žvķ aš leištogar ESB hafa sent frį sér ķgildi stjórnarskrįr ķ formi sundurslitins samsafns af lagatextum sem erfitt er aš įtta sig į. Skżringin er einföld žótt hśn hljómi ótrślega. Viš skulum lįta fyrrverandi forsętisrįšherra Ķtalķu, nśverandi innanrķkisrįšherra, gefa okkur skżringuna. Hann sagši 16. jślķ s.l. samkvęmt euobserver.com aš stjórnarskrįin hefši vķsvitandi veriš gerš ólęsileg fyrir borgarana til žess beinlķnis aš komast hjį žjóšaratkvęšagreišslum: “Žeir (ESB-leištogar) įkvįšu aš skjališ ętti aš vera ólęsilegt. Ef žaš er ólęsilegt er žaš ekki ķ ešli sķnu stjórnarskrį, žetta var višhorfiš. Ef mögulegt hefši veriš aš skilja textann viš fyrstu sżn hefši kannski skapast grundvöllur fyrir žjóšaratkvęši, žvķ aš žaš hefši žżtt, aš žar vęri eitthvaš nżtt aš finna.” (Ręša hjį “Center for European Reform” ķ Lundśnum 12. jślķ s.l. Heimild: euobserver.com 16. jślķ 2007.)Žetta er óneitanlega makalaus vitnisburšur um žaš viršingarleysi fyrir lżšręšinu sem višgengst ķ stofnunum ESB.Breytingarnar frį nśverandi skipulagi sem felast ķ Lissabon-samningnum eru tvķmęlalaust mjög mikilvęgar og fela ķ sér stórt skref ķ įtt til formlegs stórrķkis. ESB fęr nś bęši forseta sem ekki gegnir öšru starfi og utanrķkisrįšherra žótt sį sķšarnefndi verši ekki nefndur žvķ nafni eins og stjórnarskrįin gerši rįš fyrir heldur “High Representative”. Ķ stjórnarskrįnni voru tiltekin fjögur sķgild rķkistįkn: fįni, mynt, žjóšsöngur og žjóšhįtķšardagur en žessi įkvęši eru ekki ķ nżja samningnum. Žetta eru einmitt įgęt dęmi um feluleikinn og žį sżndarbreytingu sem gerš var į stjórnarskrįrdrögunum žvķ aš fįninn, myntin, žjóšsöngurinn og žjóšhįtķšardagurinn eru žegar til ķ reynd og verša žaš įfram. Vafalaust er mikilvęgasta breytingin frį nśgildandi skipulagi fólgin ķ žvķ aš neitunarvald ašildarrķkja er afnumiš į rśmlega 60 svišum og ķ stašinn koma meirihluta įkvaršanir žar sem krafist er aš 55% ašildarrķkjanna hafi greitt lagafrumvarpi atkvęši og žeir sem veiti samžykki sitt hafi 65% af ķbśum ESB aš baki sér. Žetta var nįkvęmlega eins ķ stjórnarskrįrdrögunum. Tępast žarf aš taka žaš fram aš žessi tilhögun eykur mjög įhrifamįtt stóru rķkjanna en er aš sama skapi óhagstęš fyrir smįrķkin. Ķ rķkjabandalögum er oftast reynt aš tryggja aš stór rķki vaši ekki algjörlega yfir smįrķki meš sérstökum stofnunum til hlišar viš meginžingiš. Sem dęmi mį nefna öldungadeild bandarķska žingsins žar sem hvert fylki fęr tvo žingmenn óhįš fólksfjölda. Svipaš gildir ķ sambandsrįši Žżskalands. Hins vegar er ekkert slķkt aš finna ķ stofnanakerfi ESB. Žingmannafjöldi į ESB-žinginu veršur 750 en Ķsland myndi fį 6 žingmenn viš ašild og eru žaš 0,8% įhrif og ķ rįšherrarįšinu fengju Ķslendingar 3 atkvęši af 348 eša um 0,86%.Atkvęšavęgi smįrķkja innan ESB hefur jafnt og žétt fariš minnkandi. Sem dęmi mį nefna aš Žjóšverjar höfšu žrefalt fleiri atkvęši en Danir ķ rįšherrarįšinu, valdamestu stofnun ESB, žegar Danir gengu ķ bandalagiš (ž.e. ķ EBE fyrir rśmum žremur įratugum). En žeir fį nś fimmtįn sinnum fleiri atkvęši en Danir. Mannfjöldi Žżskalands óx um žrišjung viš sameiningu žżsku rķkjanna en žaš skżrir ekki nema aš litlu leyti žį breytingu sem oršiš hefur į atkvęšavęgi žessara tveggja rķkja. Žróunin hefur ótvķrętt veriš smįrķkjum óhagstęš į lišnum įratugum og Lissabons-samningurinn opnar nżjar leišir fyrir stóru rķkin til aš auka įhrif sķn enn frekar į kostnaš žeirra smęrri.

Sjįvarśtvegsreglur ESB eru óįsęttanlegar

Žvķ er mjög haldiš į lofti af įköfustu įhugamönnum um ESB-ašild aš óhętt sé fyrir okkur Ķslendinga aš framselja yfirrįšin yfir fiskimišum okkar til Evrópusambandsins vegna žess aš žvķ megi treysta aš rįšherrarįš ESB myndi afhenda okkur alla veišikvóta viš strendur landsins til baka ķ samręmi viš reglur ESB. Žetta sé žvķ ekkert til aš hafa įhyggjur af. Žeir tala minna um žaš aš rįšherrarįšiš getur breytt reglum sķnum hvenęr sem er og fullljóst er aš engin trygging fengist fyrir žvķ ķ hugsanlegum ašildarsamningi Ķslands aš Evrópusambandiš myndi stjórna sjįvarśtvegsmįlum Ķslendinga meš višunandi hętti į komandi įrum.Žetta er eitt af mörgu sem kemur upp ķ hugann ķ tilefni af opnum umręšufundi sem haldinn veršur ķ Norręna hśsinu į morgun, fimmtudaginn 15. mars kl 12.10 til 13.30, en žar munu žeir Kristjįn Žórarinsson, stofnvistfręšingur, og Kolbeinn Įrnason, lögmašur, ręša um ķslenskan sjįvarśtveg og Evrópusambandiš. Bįšir eru žeir gagnkunnugir žessum mįlum en Kolbeinn er fyrrverandi skrifstofustjóri alžjóšaskrifstofu sjįvarśtvegsrįšuneytisins og var lengi fulltrśi žess hjį fastanefnd Ķslands viš ESB.Svonefnd Evrópunefnd sem rķkisstjórnin skipaši eftir tilnefningu žingflokkanna hefur undanfarin žrjś įr rannsakaš tengsl Ķslands viš ESB og skilaši ķ gęr frį sér ķtarlegri skżrslu. Eins og fram kemur ķ skżrslunni hélt nefndin fund nś ķ vetur meš hįttsettum embęttismönnum ESB į sviši sjįvarśtvegsmįla. Žar kom žaš skżrt fram aš engar lķkur vęru į aš samist gęti um žaš milli Ķslands og ESB aš 200 mķlna efnahagslögsagan umhverfis Ķsland yrši ķ heild sinni višurkennd sem sérstakt fiskveišistjórnarkerfi undir stjórn Ķslendinga enda gęti slķkt ekki samrżmst svonefndri Sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu ESB (CFP) og ętti sér engin fordęmi nema hvaš varšaši afmörkuš fiskverndarhólf.   Meginreglan er sś aš ķ fiskveišilögsögu ESB eiga öll ašildarrķkin veiširétt. Ķ framkvęmdinni er žó fariš eftir samžykktum rįšherrarįšsins um svokallašan “hlutfallslegan stöšugleika” og samkvęmt žeirri reglu er hlišsjón höfš af sögulegri veišireynslu.  Fyrrnefndir sendimenn framkvęmdastjórnar ESB fullyrtu aš viš ašild Ķslands myndu veišiheimildir aš mestu falla ķ hlut Ķslendinga mišaš viš žį reglu. En jafnframt stašfestu žeir aš reglan um “hlutfallslegan stöšugleika”  byggist eingöngu į samžykktum rįšherrarįšsins og ekkert er žvķ til fyrirstöšu aš reglunni verši breytt ef tilskilinn meirihluti yrši fyrir hendi.Žessar stašreyndir eru kjarnapunkturinn sem śrslitum hlżtur aš rįša um afstöšu Ķslendinga til fiskveišistefnu ESB. Ķslenska efnahagslögsagan er 758.000 ferkķlómetrar aš stęrš eša rķflega sjö sinnum stęrri en landiš sjįlft. Fulltrśar Vinstri gręnna og Sjįlfstęšisflokksins ķ nefndinni létu bóka žį skošun sķna ķ nišurstöšum nefndarinnar “aš Ķslendingar geti ekki framselt yfirrįšin yfir žeim miklu aušęfum sem žar er aš finna til Evrópusambandsins, įn žess aš hafa nokkra vissu fyrir hvaša reglum verši fylgt ķ sjįvarśtvegsmįlum į komandi įratugum. Engin trygging er fyrir žvķ, aš Ķslendingar geti variš hagsmuna sķna ķ žessu efni til frambśar sem ašilar aš Evrópusambandinu, žar sem rįšherrarįšiš tekur śrslitaįkvaršanir um hįmarksafla og hvaša tegundir er leyfilegt aš veiša svo og um veišiašferšir og veišarfęri. Ķ rįšherrarįšinu myndu Ķslendingar ašeins rįša yfir 3 atkvęšum af 348 mišaš viš nśverandi stęrš ESB.”Ķ bókun fulltrśa Frjįlslynda flokksins kemur fram hlišstęš afstaša. Mikill meirihluti nefndarinnar var žvķ žeirrar skošunar aš óhjįkvęmilegt vęri fyrir Ķslendinga aš standa įfram utan Evrópusambandsins eins og mįlum er nś hįttaš.

Ķ bókun fulltrśa Vinstri gręnna og Sjįlfstęšisflokksins var einnig į žaš bent aš “afli Ķslendinga śr svonefndum flökkustofnum sem veišast bęši innan og utan ķslensku efnahagslögsögunnar, ž.e. sķld, lošna, kolmunni, rękja og karfi, er hįšur samningum viš önnur nįlęg rķki svo og viš Evrópusambandiš. Viš ašild aš ESB fellur nišur réttur ašildarrķkja til aš gera sjįlfstęša fiskveišisamninga viš önnur rķki og fer framkvęmdastjórn ESB meš samningsumboš fyrir žeirra hönd. Ķslendingar eiga oft ķ samningum viš ESB um žessi veiširéttindi og hefur oft veriš tekist svo hart į um žessa hagsmuni, aš višręšur hafa stašiš yfir įrum saman, sbr. nżlegar samningavišręšur um kolmunna. Ef til ašildar kęmi sęti Evrópusambandiš hins vegar bįšum megin viš samningsboršiš žegar tekist vęri į um žessi mikilvęgu veiširéttindi. Fyrir žjóš sem byggir afkomu sķna aš stórum hluta į sjįvarśtvegi er žaš frįgangssök og meš öllu ógerlegt aš sętta sig viš žį ašstöšu enda hefur veršmęti žess afla sem fęst śr flökkustofnum veriš nęrri žrišjungur af heildaraflaveršmęti landsmanna mörg undanfarin įr.”

(Grein ķ Morgunblašinu 14. mars 2007)

Evruhlįtur breyttist ķ dollaraglott

Hann gengur į meš éljum ķ ašdraganda kosninga. Ķ žvķ seinasta var įkaft fullyrt aš fyrirtękin hefšu kvešiš upp daušadóm yfir krónunni og geršu upp reikninga sķna ķ evrum. Nś hefur žvķ éli slotaš. Ķ ljós kom aš flest žessi fyrirtęki völdu dollarann!Įköfustu ESB-sinnar efndu til upphlaups sem stóš ķ nokkrar vikur og gekk śt į aš fyrirtękin ķ landinu vęru aš “yfirgefa krónuna og fęršu įrsreikninga sķna ķ evrum”. Yfirlżsingar formanns stęrsta stjórnarandstöšuflokksins, Ingibjargar Sólrśnar, ķ mišju įróšursélinu vöktu hvaš mesta athygli, en hśn hélt žvķ fram hvaš eftir annaš aš fyrirtękin vęru meš žessu aš “flżja krónuna” enda vęri hśn “handónżt”! Viš yršum aš taka upp evru. Svo var įkafinn mikill ķ žessu mįli aš helst leit śt fyrir aš reynt vęri aš hrópa krónuna nišur. Markašurinn var gripinn fįti og gengiš féll į nokkrum dögum um 3%. Til višbótar komu fréttir um aš Kaupžing vęri “aš flytja eigiš fé sitt yfir ķ evrur”.  Nś hafa mįlin skżrst. Gengiš hefur hękkaš aftur um rķflega žessi 3% sem žaš féll og er nś hęrra en žaš var į föstudag fyrir viku. Ķ ljós kom aš fyrirtękin sem fengiš hafa leyfi til aš gera upp įrsreikninga sķna ķ erlendri mynt eru 167 og yfirgnęfandi meiri hluti žeirra, ž.e. 98 fyrirtęki, valdi ekki evru heldur Bandarķkjadal sem uppgjörsmynt. Innan viš žrišjungur eša 51 fyrirtęki valdi evru, afgangurinn valdi pund, danskar, sęnskar og norskar krónur og japönsk jen. Žessi fyrirtęki hafa žį sérstöšu aš meginstarfsemi žeirra fer fram erlendis eša žau eiga erlend dótturfyrirtęki og/eša hafa verulegan hluta tekna sinna ķ erlendri mynt. Žessu fylgir augljóst hagręši fyrir žį sem starfa fyrst og fremst ķ erlendu markašsumhverfi. Aš sjįlfsögšu breytir žetta hins vegar engu hvaš krónuna varšar. Fyrirtęki og einstaklingar geta ķ dag tekiš lįn ķ erlendri mynt. Form įrsreiknings breytir heldur engu um hvar fyrirtękin eru skattlögš. Žetta upphlaup reyndist žvķ vera stormur ķ vatnsglasi. Sķst veršur dregin sś įlyktun af žessum tķšindum aš evran sé augljós arftaki krónunnar ķ augum rįšamanna ķslenskra fyrirtękja. Sama gildir um žį ęsifrétt aš Kaupžing hafi um įramótin flutt “eigiš fé sitt” yfir ķ evrur og sé aš flżja land. Sś fullyršing var į žvķ byggš aš ķ desember s.l. hękkaši nettógjaldeyrisstaša bankanna um 81 milljarš kr. Var sagt aš žar ętti Kaupžing stęrstan hlut. Kaupžing benti hins vegar į aš bankarnir vęru stöšugt aš stękka viš sig erlendis og žvķ vęri žörf į aš stęrri hluti af efnahagsreikningi žeirra vęri ķ erlendri mynt. Žetta er fullgóš skżring. Žegar į žaš er einnig litiš aš nettógjaldeyriseign bankanna nś viš įramótin er samtals nokkurn veginn eins og hśn var ķ marsmįnuši s.l. mį sjį aš žaš er fįsinna aš halda žvķ fram aš skyndileg įkvöršun hafi veriš tekin ķ bönkunum um “aš flżja krónuna”. Bankarnir standa ķ alls konar braski og ķ gęr keypti Kaupžing tķskuverslun ķ London fyrir rśma sex milljarša króna, vęntanlega til aš selja hana aftur! Er žį ekki sennilegt aš bankarnir kaupi og selji gjaldeyri til aš hagnast į hugsanlegum gengisbreytingum? Ķ dag var svo upplżst aš Bandarķkjamenn hefšu keypt skuldabréf ķ ķslenskum krónum fyrir 40 milljarša. Žeir hafa greinilega meiri trś į krónunni okkar en Ingibjörg Sólrśn.     

Skautaš létt yfir stašreyndir

Margir žeir sem nś heimta evru ķ staš krónu gera sér ekki grein fyrir aš Ķslendingar uppfylla ekki skilyršin fyrir upptöku evru og munu ekki gera žaš ķ fyrirsjįanlegri framtķš. Fyrir svo utan hitt aš evran myndi verka eins og olķa į veršbólgueldinn. Til žess aš taka upp evru ķ tengslum viš ašild aš ESB žurfa rķki aš uppfylla mörg skilyrši. Sum žeirra uppfyllir ķslenskt efnahagslķf. En eitt žeirra er og veršur torsóttast fyrir Ķslendinga; ž. e. aš um nokkurt skeiš sé veršbólga hér ekki meiri en 1.5% yfir mešaltali veršbólgu ķ žeim žremur rķkjum ESB žar sem hśn er minnst. Sś tala var 1.3% įriš 2005. Einnig veršur torsótt fyrir Ķsland uppfylla žaš skilyrši aš mešalvextir hér séu innan viš 2% hęrri en mešalvextir žeirra rķkja ESB žar sem žeir eru lęgstir.  Hvers vegna eru žessi markmiš svo torsótt fyrir Ķslendinga? Einfaldlega vegna žess aš hér hefur veriš allt annaš og gjörólķkt efnahagsįstand en ķ rķkjum ESB, meiri uppgangur og framkvęmdagleši og miklu meiri hagvöxtur. Atvinnuleysi er hér ašeins brot af žvķ sem algengast er ķ ESB. Seinustu žrjś įrin hefur ķslenska hagkerfiš ofhitnaš og Sešlabankinn hefur neyšst til aš setja stżrivexti upp ķ rśm 14% en žaš eru fjórfaldir stżrivextir evrusvęšisins. Hęttan į mikilli veršbólgu er įfram yfirvofandi og śtlit fyrir aš svo verši nęstu įrin. Vaxtastig evrusvęšisins myndi žvķ nokkuš örugglega verka eins og olķa į eldinn, veršbólgan myndi rjśka enn frekar upp į viš og hagstjórn verša illvišrįšanleg. Įkafir fylgismenn ašildar aš ESB skauta létt yfir žessar stašreyndir. En žaš er tilgangslaust aš loka augunum fyrir žvķ aš upptaka evru er langt frį žvķ aš vera nokkur patentlausn fyrir Ķslendinga. Hin leišin sem felst ķ žvķ aš taka upp evru einhliša er fręšilega hugsanleg. Žį žarf ekki aš hafa įhyggjur af fyrrnefndum skilyršum ESB. En hśn er bęši dżr, kostar hįtt į annan tug milljarša ķ gjaldeyri, eins og ég benti į hér ķ bloggi mķnu 13. desember s.l. og hefur sömu ókosti hvaš varšar hęttu af veršbólgu. 

Ķ grein sem birtist ķ Morgunblašinu 22. desember s.l. benti ég einmitt į hversu yfirboršlega vęri fjallaš ķ fjölmišlum žessar vikurnar um hlut krónunnar ķ efnahagsvanda Ķslendinga. Krónan er gerš aš blóraböggli fyrir žvķ sem illa gengur ķ efnahagsmįlum žótt augljóst sé aš hśn er ekki sökudólgurinn. Greinin var svohljóšandi:

Žaš er tilgangslaust aš skamma hitamęlinn             Hśn var undarleg žulan sem Hjįlmar Sveinsson las yfir hlustendum į Rįs eitt s.l. laugardagsmorgun. Žaš var ķslenska krónan sem Hjįlmar beindi spjótum sķnum aš. Vafalaust hefur fleirum en mér blöskraš aš mašur sem hefur dagskrįrgerš aš atvinnu skuli leyfa sér aš fjalla um margžętt og umdeilt višfangsefni į svo yfirboršslegan hįtt, rétt eins og ašeins sé į žvķ ein hliš. Skošum žvķ ašra hliš į žeim peningi.            Krónan hefur vissulega veriš ķ svišsljósinu seinustu mįnušina vegna žess aš gengi hennar ofreis į įrinu 2005 en seig svo aftur ķ vor og sumar. Nś er gengiš aftur komiš ķ ešlilegt horf aš flestra įliti. Sveiflurnar og óstöšugleikinn sem žeim hefur fylgt valda žó vissulega óžęgindum og gremju. En krónan sjįlf į žar litla sök. Įstęša gengissveiflunnar var ofžensla ķ hagkerfinu vegna mestu stórišjuframkvęmda ķ Ķslandssögunni og kraftmikil innkoma bankanna į ķbśšalįnamarkaš. Gengi krónunnar er hitamęlirinn sem sveiflast eftir ašstęšum ķ ķslensku efnahagslķfi. Žaš er śt ķ blįinn aš skammast śt ķ hitamęlinn. Vandamįl af žessu tagi hverfa ekki žótt hitamęlirinn hverfi. En gengisašlögun ķ samręmi viš taktinn ķ ķslensku efnahagslķfi er mikils virši.            Svo var aš heyra aš įróšursžula Hjįlmars į Rįs eitt byggši į grein sem birtist ķ Višskiptablašinu 13. des. s.l. undir fyrirsögninni Krónan ķ kreppu – er markašurinn aš henda henni śt? Žar er žvķ haldiš fram ķ inngangi aš ķslenski markašurinn noti erlend lįn ķ sķvaxandi męli. En žegar greinin er lesin kemur į daginn aš fyrirsögn blašsins er eins konar “platfrétt eša ekki frétt”. Žvķ aš blašiš leitar frétta hjį forstöšumönnum greiningardeilda KB-banka og Landsbanka sem svara žvķ til aš markašshlutdeild krónunnar ķ lįna og bankakerfinu hafi ekkert breyst frį žvķ sem veriš hefur nś um nokkurt skeiš. Aš sjįlfsögšu eru lįn ķ erlendri mynt į Ķslandi ekkert nżmęli. Og hitt eru heldur engin tķšindi aš ķslensk fyrirtęki sem sum eru aš meiri hluta meš starfsemi sķna erlendis geri upp reikninga sķna ķ erlendri mynt. Žaš er formsatriši sem engu mįli skiptir og full rök eru fyrir.            Enginn skyldi ķmynda sér aš ķslenska krónan sé eina myntin sem sveiflast. Dollarinn hefur falliš heilmikiš į žessu įri eša um 10-12% gagnvart pundi og evru. Og evran féll um nęrri 30% į rśmi įri snemma į žessum įratug įn žess aš nokkrum dytti ķ hug aš halda žvķ fram aš žessi draumadķs ESB-sinna sé “handónżt” eins og nś er ķ tķsku aš segja um krónuna.            Žeir sem haršastan įróšur reka gegn krónunni męttu lķka hafa ķ huga aš aldrei ķ sögunni hafa śtlendir fjįrfestar boriš svo mikiš traust til krónunnar sem nś į žessu įri žvķ aš žeir hafa fest fé sitt ķ skuldabréfum sem erlend fyrirtęki hafa gefiš śt ķ ķslenskum krónum og nema nś um 300 milljöršum króna (żmist nefnd krónubréf eša jöklabréf). Enda žótt krónan félli ķ sumar létu žessir erlendu fjįrfestar eins og ekkert vęri og lķtil ókyrrš var merkjanleg į žeim markaši. Žetta bendir nś ekki beinlķnis til aš krónan sé jafn “handónżt” og sumir vilja vera lįta.            Ķ mišju moldvišrinu sem gengiš hefur yfir ķslensku krónuna kom hingaš mašur sem nefndur hefur veriš “gušfašir evrunnar”, Róbert A. Mundell. Hann lét žess getiš ķ vištali viš Morgunblašiš, nokkrum dögum eftir aš hann var geršur aš heišursdoktor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš hann teldi “ekki rįšlegt fyrir Ķslendinga aš taka upp evru heldur eigi aš notast viš nśverandi fyrirkomulag og sjį hvaš setur.” (Mbl. 26/10/06) Ekki sįu Hjįlmar Sveinsson, dagskrįrgeršarmašur, eša greinarhöfundur Višskiptablašsins įstęšu til aš geta žessa ķ umfjöllun sinni um krónuna og var žó žar į ferš sį sem ętti aš vita hvaš hann syngur.

Višręšur viš ESB ķ hnśt og ašeins 10 dagar til stefnu

Ķ Mbl. ķ dag er stašfest aš ESB er aš reyna aš žvinga Ķslendinga til aš greiša hįar fjįrhęšir žvert į įkvęši EES eins og ég benti į ķ bloggi mķnu, 14. des s.l: Nż fjįrkśgun ķ uppsiglingu. Sumum fannst žį of sterkt til orša tekiš. En žaš sżnist mér ekki. Višskiptasamningar Ķslands og Noregs viš Rśmenķu og Bślgarķu falla nišur um įramótin vegna žess aš ašildarrķki ESB glata samningsrétti sķnum viš inngöngu ķ ESB. Višskiptin sem truflast og falla nišur mešan žetta įstand varir eru ekki ašeins til hagsbóta fyrir Ķsland og Noreg heldur ekkert sķšur fyrir Bślgarķu og Rśmenķu. Aš öllu ešlilegu ętti žvķ ESB aš sjį til žess aš višskiptakjör milli žessara fjögurra rķkja héldust óbreytt og ótrufluš eins og žau hafa veriš undanfarin įr įn nżrra fjįrframlaga. En forystumenn ESB sjį žarna fęri į aš kśga fé śt śr Noršmönnum og Ķslendingum og nżta sér žaš óspart.  Samkvęmt frétt Morgunblašsins er žess krafist aš Ķslendingar bęti 150-300 milljónum kr. ķ pśkkiš. Ķslenska utanrķkisrįšuneytiš mun hafa gefiš ķ skyn aš Ķslendingar séu til ķ tuskiš ef žeir fįi nś loks tollalękkanir į fįeinum śtflutningsafuršum sem enn bera toll hjį ESB, svo sem humar, fersk karfaflök og frosin steinbķtsflök. Noršmönnum er hins vegar ętlaš aš hękka greišslur sķnar um 36,5 millj. evra (ž.e. 3.356 millj. ķsl. kr.) og žvķ haršneita žeir. “Višręšurnar eru ķ hnśt”, segir Mbl. og žarf enginn aš vera hissa į žvķ. 150-300 millj. kr. višbótargreišsla Ķslands til ESB er žó ekki nema brot af žvķ sem viš ęttum aš greiša ef viš gengjum ķ ESB og žvķ mį segja aš ķ žetta sinn sleppi Ķslendingar meš skrekkinn. En vinnubrögš ESB ķ žessu mįl žvert į gerša samninga sżna hvernig kaupin gerist į eyrinni į žeim bę.

Pólitķskar njósnir žarf aš banna ķ stjórnarskrį

Ķ Reykjavķkurbréfi Mbl. ķ gęr segir: “Žaš er ósköp skiljanlegt aš Ragnar Arnalds, fyrrum žingmašur og rįšherra, eigi erfitt meš aš skilja aš sķmi hans var hlerašur. Ķ augum žeirra, sem óskušu eftir hlerun į sķma hans į žessum įrum, var hann einn helsti forystumašur nżrrar kynslóšar, sem baršist gegn ašild Ķslands aš Atlantshafsbandalaginu og varnarsamningnum viš Bandarķkin. Og žeir spuršu sig alltaf, hvort hann og skošanabręšur hans myndu grķpa til sömu ašgerša og skošanabręšur hans höfšu gert įratug įšur. Ekki sķst ķ ljósi žess, aš sumir žeirra, sem tóku žįtt ķ įrįsinni į žinghśsiš 1949, voru samstarfsmenn hans ķ Frišlżstu landi.” Sś söguskošun aš įtökin į Austurvelli 1949 hafi veriš byltingartilraun kommśnista eša fyrirfram skipulögš įrįs er aš sjįlfsögšu fjarstęša og ķ engu samręmi viš heimildir. En sleppum žvķ; ég var žar ekki nęrstaddur enda ašeins tķu įra gamall. Hitt er enn augljósara aš tilvķsanir ķ žessi įtök munu aldrei duga Morgunblašinu til aš afsaka sķmahleranir stjórnvalda 14 įrum sķšar hjį alžingismanni ķ stjórnarandstöšu įriš 1963. Žęr duga enn sķšur til aš afsaka sķmahleranir valdhafa įriš 1961 hjį alžingismönnunum, Hannibal Valdimarssyni, žįverandi forseta Alžżšusambandsins, og Lśšvķk Jósefssyni, sem žremur įrum įšur hafši sem sjįvarśtvegsrįšherra haft forystu um śtfęrslu landhelginnar ķ 12 mķlur. Bįšir žessir menn greiddu aš vķsu atkvęši gegn ašild Ķslands aš NATO. En tólf įrum sķšar var ekki veriš aš fjalla um herinn eša NATO eša annaš žaš sem Bandarķkjamenn, óumdeildir frumkvöšlar žessara persónunjósna, höfšu įhuga į. Žaš var veriš aš ręša um framtķš landhelgismįlsins. Valdhafana skorti upplżsingar um hvaš vęri aš gerast ķ herbśšum stjórnarandstęšinga og žeir fyrirskipušu vķštękar sķmahleranir. Stjórnmįlamenn létu starfsmenn rķkisins njósna um ašra stjórnmįlamenn og viršast hafa tališ sér trś um aš žau vinnubrögš vęru sjįlfsagt mįl. Žvķ mišur reyna pólitķskir arftakar žeirra aš koma sér hjį žvķ aš višurkenna aš svo var ekki. Ég hygg žó aš žeir muni fyrr eša sķšar jįta žaš. Jafnframt er ég aš vona aš žverpólitķsk samstaša skapist um aš tryggja aš sķmahleranir og ašrar persónunjósnir ķ pólitķskum tilgangi verši nś meš öllu bannašar meš įkvęši ķ stjórnarskrį.

Er žörf į aš fjölga flokkum?

Fréttir berast af žvķ aš aldrašir hyggi į framboš ķ žingkosningunum ķ vor til aš leggja įherslu į bętt kjör sķn. Sama į hugsanlega viš um nįttśruverndarfólk ķ uppreisn gegn stórišjustefnu og landspjöllum af völdum stórvirkjana. Bęši žessi mįlefni eru žess ešlis aš žau hljóta og eiga aš verša mešal helstu umręšuefna ķ komandi kosningabarįttu. En ég efast mjög um aš neinum sé greiši geršur meš sérframbošum. Eins-mįls-framboš hafa sjaldan boriš mikinn įrangur. Ķ rauninni er Kvennalistinn eina dęmiš um velheppnaš framboš af žessu tagi į sķšari įratugum enda meš breišari skķrskotun. Misheppnaš framboš aldrašra eša nįttśruverndar­manna geta skašaš mįlstaš žeirra fremur en hitt.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband